- kėlikas
- kėli̇̀kas, kėli̇̀kė dkt. Prãstas kėli̇̀kas, kad neùžkeli mai̇̃šo ant pečių̃.
.
kėlikas
Look at other dictionaries:
kėlikas — 2 kėlìkas, ė smob. (2) 1. kas kelia: Kokia tu kėlìkė – inkelsim meitėlį ir vieni Vlk. 2. kas kelia ką per tėkmę: Kurs kelia par upę, tas kėlìkas J. Šitas kėlìkas moka gerai kelti, nė kiek jį vanduo nepaneša Šn. kėlikas; sukėlikas … Dictionary of the Lithuanian Language
kėlikas — 1 kėlìkas sm. (2) 1. rš žr. kėliklis 1. 2. lauko tiltelis per griovį: Pastatyk kėlìką – reiks mėšlą vežt Mlt … Dictionary of the Lithuanian Language
sukėlikas — 2 sukėlìkas, ė smob. (2) sukėlėjas: Buvo skelbtasi atradus tariamąjį trachomos sukėliką P.Aviž. kėlikas; sukėlikas … Dictionary of the Lithuanian Language
